Ar biuro patalpos yra išlaidos, ar investicija?
Pasak darbo aplinkos tyrimų specialistės Peggie Rothe, daugelis įmonių yra pernelyg susitelkusios į biuro patalpų kaštų mažinimą, todėl jos netenka svarbaus konkurencinio pranašumo, kurį galėtų suteikti efektyvesnė darbo aplinka.
Ar tikrasis tikslas yra sumažinti išlaidas, ar įrengti efektyvias biuro patalpas?
Daugelis įmonių iš esmės per daug moka už savo biuro patalpas – daugiausia todėl, kad jas dažnai naudoja labai neefektyviai. Todėl nenuostabu, kad daugelis jų visada patiria spaudimą mažinti biuro išlaidas.
„Apskritai didžiausias iššūkis įmonėms – išlaikyti pusiausvyrą tarp išlaidų mažinimo ir investavimo į darbo aplinką“, – aiškino „Leegman“ plėtros direktorė Peggie Rothe, kuri, be kita ko, tiria darbo aplinkos efektyvumą.
Pernelyg dažnai šioje kovoje pralaimi efektyvi darbo aplinka ir, žinoma, įmonės darbuotojai.
Kaip parodė neseniai „Leesman“ įmonės atlikto tyrimo rezultatai, daugiau nei trečdalis darbuotojų mano, kad jų fizinė darbo aplinka jiems apskritai nepadeda produktyviai dirbti. Deja, tik 15 proc. darbuotojų jaučiasi galintys dirbti efektyviai.
Išlaidų mažinimo ir darbo efektyvumo paradoksas.
Anot Rothe, paradoksalu, kad viena pagrindinių neefektyvios darbo erdvės priežasčių yra ta, jog biuro patalpos suvokiamos kaip išlaidos, o ne kaip investicija į įmonės sėkmę. Išlaidos dažniausiai mažinamos netinkamose srityse, pavyzdžiui, ieškant pigesnių biuro patalpų.
Žiūrint tik į sąnaudų struktūrą, didžiausios nematomos išlaidos, susijusios su biuro patalpomis, gali būti tiesiog nepastebimos, nes jos atspindi ne nuomos sumą, o visai kitus dalykus, pavyzdžiui, neefektyvų nepakankamai motyvuotų darbuotojų darbą ir didelę darbuotojų kaitą. Žemas darbuotojų efektyvumo lygis skatina toliau taupyti. Taip susidaro užburtas ratas.
„Į išlaidas sutelktas mąstymas yra žalingas, nes efektyvios darbo aplinkos piniginė vertė yra daug didesnė nei nedidelis pinigų sutaupymas, pasiekiamas apkarpius išlaidas“, – tvirtino Rothe.
Pamirškite tendencijas – projektuokite biurą pagal savo poreikius
Viena iš prastų darbo rezultatų priežasčių yra ta, kad projektuojant biuro patalpas dažnai neatsižvelgiama į skirtingų darbuotojų grupių skirtingus darbo būdus. Pasak Rothe, daugelis įmonių taip pat yra linkusios laikytis naujausių biuro dizaino tendencijų.
„Pavyzdžiui, pastaraisiais metais daug dėmesio skirta bendruomeniškumo stiprinimui. Savaime tai geras dalykas. Tačiau 93 proc. mūsų apklausos respondentų teigė, kad šalia kolektyvinio gyvenimo jiems dar reikia atlikti paskirtas užduotis, kurios reikalauja atsitraukimo į nuošalę ir susikaupimo“, – kalbėjo Rothe.
„Bendruomeniškumo jausmo stiprinimas nesuteikiant galimybės susikoncentruoti neabejotinai sukels problemų.“
Geriausias efektyvumo rodiklis yra patirtis
Įspūdingi „Leesman“ atliktos 400 000 respondentų apklausos duomenys yra pagrįsti darbuotojų patirties vertinimu. Ar patirtis yra geras darbo efektyvumo rodiklis?
Tyrimai rodo, kad labai geras. Remiantis „Leesman“ ir kitų tyrimų rezultatais, nustatyta, kad darbuotojų patirtis, be kita ko, yra susijusi su darbuotojų efektyvumu, motyvacija, atsidavimu darbui ir netgi įmonės sėkme.
Be to, neseniai atliktas „Oxford Economics“ tyrimas parodė, kad 75 proc. įmonių, kurių darbuotojų kaita yra mažesnė nei vidutinė, o pajamų augimas viršija 10 proc., sąmoningai investavo į profesinę gerovę ir bendrą pasitenkinimą darbu.
Kontrolės jausmas – svarbus pasitenkinimo darbu elementas
Šalia efektyvumo ir patirties svarbus ir kontrolės jausmas. Psichologų teigimu, kai stresą sukeliantys veiksniai darbo aplinkoje pasiduoda poveikiui, jie geriau toleruojami. Manoma, kad šia koncepcija ir grindžiamas funkcinio biuro efektyvumas.
„Net sveikas protas sako, kad jei nėra tinkamų patalpų susitikimams ir diskusijos turi vykti atvirame biure, tai neišvengiamai paveiks darbo efektyvumą“, – teigė Rothe.
Biuro patalpos galėtų būti konkurencinis pranašumas, tačiau yra kur tobulėti
Remiantis tyrimais, akivaizdu, jog efektyvi darbo aplinka yra tiesioginė investicija į įmonės sėkmę. Tačiau, kaip rodo „Leesman“ atlikta apklausa, tik 57 proc. visų darbuotojų mano, kad jų darbo vieta skatina efektyvų darbą. Kodėl tai nėra plačiai žinoma?
„Vienas iš kylančių sunkumų yra tas, kad neįmanoma standartizuotai išmatuoti darbo aplinkos poveikio efektyvumui“, – aiškino Rothe.
Kitaip tariant, už sprendimų priėmimą atsakingi įmonės asmenys gali pernelyg lengvai įsitraukti į tradicinį išlaidų skaičiavimą, kuris neapima triukšmo ir streso poveikio bei kitų nematomų išlaidų, susijusių su neveiksminga darbo aplinka.
„Oxford Economics“ duomenimis, iki 96 proc. vadovų mano, kad darbuotojų produktyvumas yra labai svarbus įmonės sėkmės veiksnys, tačiau tik 40 proc. jų supranta nuolatinių trikdžių poveikį darbo rezultatams.
Todėl dar yra daug tobulintinų dalykų, tačiau, laimei, ši tendencija juda teigiama linkme.
„Vis daugiau sprendimus dėl biuro patalpų priimančių žmonių suvokia ryšį tarp pasitenkinimo darbu ir darbuotojų efektyvumo“, – kalbėjo Rothe.
Atsisiųskite nemokamą gidą ir sužinokite daugiau apie biuro išlaidų kontrolę nepakenkiant jo funkcionalumui:
Atsisiųskite nemokamą gidą
Pridėkite savo kontaktinę informaciją: